- užvodyti
- ×užvõdyti 1. intr. Sut, M, Rtr, KŽ pakenkti, padaryti žalą: Valgis riebus užvõdys tau J. Ir jei ką smertišką gertų, nieko jiemus netur užvodyti VlnE 74. 2. tr. Q268, R366, MŽ491, Sut, N, [K], Rtr, KŽ sutrukdyti, sukliudyti: Nesa rūpesčiai ir godos tokį pasimėgimą užvodi[ja] Vln37. Ponas tave užvodijo (paraštėje užkliudė), idant neateitumbei pryš kraujį BB1Sam25,26. Dievas… prilikimams alba padėsti, alba savo valia tuos užvodija, alba užtrūkina MT45. \ vodyti; pavodyti; užvodyti
Dictionary of the Lithuanian Language.